Išskirtiniai tarpblokiniai ir kolonėlių laidai „Nordost Odin 2“
Kurdama „Nordost Odin 2“ amerikiečių kompanija, lyginant su ankstesnės kartos modeliais, įdiegė nemažai svarbių techninių naujovių tiek tarpblokiniuose, tiek kolonėlių laiduose. „Nordost“ teigimu, tarpblokinį „Odon 2“ kabelį sudaro dešimt sidabruotų, 23 AWG 99,999999% OFC laidininkų, kurių kiekviename naudojama patentuota dvigubo monofilamento technologija ir tiksli FEP ekstruzija (išspaudimas).
Tobulesnė konstrukcija
Ankstesniuose elitiniuose „Nordost“ laiduose buvo naudojama „Mono-Filament“ sistema, kurioje mažo skersmens tefloninis FEP siūlas apvyniojamas aplink laidininką prieš išspaudžiant į tefloninį FEP vamzdelį – išlaikomas pastovus tarpas tarp laidininko ir vamzdelio. Antrosios kartos „Nordost“ kabeliuose („Odin 2“ serija ir „Valhalla 2 References“) buvo įdiegti svarbūs pakeitimai.
Viena iš jų – „Nordost“ „Dual Mono-Filament“ sistema, kurioje ne vienas, o du tefloniniai FEP siūlai atskiria tefloninį vamzdelį nuo laidininko. „Dual Mono-Filament“ dar labiau sumažina laidininkų kontaktą su dielektriniu vamzdžiu iki vos 15 proc. jo paviršiaus ploto. Antrasis patobulinimas – „Nordost“ perėjimas nuo kitų gamintojų jungčių (pvz., WBT RCA kištukų) prie originalių „Nordost“ jungčių. „Nordost“ mokslinių tyrimų ir plėtros programoje akcentuojama, kaip svarbu kuo labiau sumažinti sūkurinių srovių susidarymą kabeliuose, ir kad reikia pradėti nuo jungčių. Taip „Nordost“ sukūrė „Holo:Plug RCA“, „XLR“ ir „Spade“ jungtis, kurios naudojamos „Odin 2“ modeliuose.
Pasikeitė ir „Nordost“ kabeliuose naudojamos medžiagos, tačiau daug mažiau nei struktūriniai pokyčiai. Laidininkų sidabro danga pastorėjo nuo 60 iki 85 µm. Siūlams ir vamzdeliams, supantiems atskirus laidininkus, tebenaudojamas teflonas. Vienintelis žymus pakeitimas buvo „Odin 2“ ir kituose elitiniuose modeliuose pritaikytas labai grynas „Class 1.1“ ekstruzinis FEP siūlas.
„Nordost“ taip pat pridėjo daugiau laidininkų kolonėlių laidų konstrukcijoje bei po vieną juodą ir baltą juosteles, kurios turėtų padėti slopinti nepageidaujamus rezonansus.
Neprilygstamas garsas
„The Absolute Sound“ ekspertų teigimu, klausantis „Odin 2“ aiškėja, kad kiekvienu našumo parametru jis gerokai lenkia savo pirmtaką. „Nors originalus „Odin“ buvo labai greitas ir ryškus kabelis, jis pasižymėjo tam tikru garso „lengvumu“ – aukštųjų tonų išblukimu. Būtent čia „Odin 2“ užtikrino labai skirtingą atkūrimą. Stulbinančiai daug vidinių detalių ir niuansų, kuriuos atkuria Odin 2, formuoja įspūdį, kad dviejų kanalų sistemoje pridedamas papildomas centrinis kanalas.“
Viena ryškiausių „Odin 2“ savybių yra itin žemas triukšmo lygis. Vasarą vairuojant automobilį girdimas tylus ūžimas oro kondicionieriaus, kurį išjungus, iš automobilio grotuvo sklindanti muzika staiga atrodys garsesnė. Galima teigti, kad kažkas panašaus nutinka sumažinus garso sistemos triukšmo lygį, naudojant geresnį stiprintuvą ar kabelius. „Odin 2“ tai atlieka puikiai – muzikos kūrinio natos tarsi iššoka iš kolonėlių, o menkiausios detalės atkuriamos nepaprastai tiksliai.
„Harmonia Mundi“ išleistame Beethoveno fortepijoninio trio įraše, kurį atliko Aleksandras Melnikovas, Isabelle Faust ir Jeanas-Guihenas Queyrasas, „Odin 2“ padėjo užtikrinti neprilygstamą tikroviškumą. Galite beveik įsivaizduoti 1828 m. Aloiso Graffo pagaminto fortepijono klavišus liečiančios Melnikovo rankos slinkimą klaviatūra antrojoje trio Nr. 6 dalyje. Tuo pačiu metu „Odin 2“ suteikia stulbinamą dinamikos pojūtį. Fortissimo, prieš kurį daroma pauzė arba pianissimo ištrauka, dažniausiai pasirodo iš niekur. „Odin 2“ gebėjimas perteikti mušamuosius fortepijono efektus neprilygstamas, iš dalies dėl trumpalaikio greičio. Kuo ilgiau klausomasi, tuo labiau įsitikinama, kad mikrodetalės, ypač klasikinėje ar džiazo muzikoje, yra svarbiausia kuriant įtikinamą garso sceną.
Be to, pribloškia didžiulis „Odin 2“ greitis. „Nordost“ kabeliai seniai garsėja savo veržlumu, tačiau „Odin 2“ trumpalaikį greitį perkelia į naują lygį. Tam tikrais atžvilgiais „Odin 2“ greitis virsta jo paties dinamine galia. Kabelio gebėjimas perduoti itin ryškius pereinamuosius tonus žavi net labiausiai patyrusius klausytojus. „Secret Love“ albume „Love for Sale“ groja Hankas Jonesas, Busteris Williamsas ir Tony Williamsas. Būgnas skamba taip, lyg kovinis automatas šaudytų patalpoje.
Arba paimkite EMI išleistą vinilo plokštelę su Šostakovičiaus violončelės koncertu Nr. 1 – groja legendinis prancūzų violončelininkas Paulas Tortelier ir Bornmuto simfoninis orkestras. „Odin 2“ leidžia mėgautis ne tik puikia skiriamąja geba, bet ir timpanų garsais, kurie skamba kaip rankinės granatos. Kiekvienas žemųjų dažnių niuansas ir atspalvis pateikiami žaviai. „Impulse“ išleistame „Art Blakey Quartet“ įraše „Cafe“ Art Davis bosai puikiai išreikšti ir apibrėžti erdvėje be menkiausių trikdžių.
Šis tikslumas reiškia, kad „Odin 2“ garso scenoje labai aiškiai sluoksniais išdėsto instrumentus iš priekio į galą ir iš kairės į dešinę. „Analog Productions“ 45 aps./min Shelby Lynne albume „Just a Little Lovin“ kabelis „Odin 2“ padeda išlaikyti harmoningus instrumentų skirtumus. „Odin 2“ tikslumas bene labiausiai pastebimas aukštųjų dažnių diapazone, kur didžiausias šio kabelio privalumas yra jo gebėjimas atkurti beribius aukštuosius dažnius. Nesvarbu, ar tai būtų vokalas, saksofonas ar orkestro styginių sekcija, grynumo ir išsiplėtimo jausmas diskantuose neprilystamas. Ofenbacho „Parisian Dream“ trimitas stulbina subtilumu ir galia. „Odin 2“ gebėjimas perteikti mažiausius cimbolų švystelėjimus itin įtraukiantis.
Išvados
Išvados. „Nordost Odin 2“ užtikrinama skiriamoji geba turi ir tam tikrą minusą. Šis laidas negailestingai atskleidžia kitų stereofoninės sistemos elementų trūkumus. „The Absolute Sound“ nuomone, „Nordost“ nusipelno didžiausio įmanomo pagyrimo už pastangas sukurti patikimą produktą, kuris išsiskiria savo grynumu ir raiška, skaidrumu ir aiškumu. Jei galite kabeliams išleisti kelias dešimtis eurų, galingasis „Odin 2“ vertas jūsų išlaidų.