Tarpblokiniai, kolonėlių bei maitinimo laidai „Nordost Valhalla 2“
„Live“ muzikos įrašai žavi tikroviškumu, šurmuliu ir dinamika, tačiau juose dominuojantis greitis yra vienas iš sunkiausių garso įrašuose fiksuojamų dalykų. Paradokslu, tačiau „live“ dažnai geriausiai atkuria mažesnės kolonėlės, ypač įtikinamai skambantys nedideli studijiniai monitoriai, pavyzdžiui, „Usher BE-718“. Tokiam jauduliui perteikti reikia ne tik kokybiškų akustinių sistemų. Lemiamos įtakos gali turėti viskas – nuo elektronikos iki kabelių. Galbūt nė vienas laidų gamintojas nededa tiek pastangų, kad išsaugotų gyvos muzikos greitį, kaip amerikiečių „Nordost Corporation“.
Jau pirmieji elitiniai „Nordost“ kabeliai užtikrino neprilygstamą muzikos raišką, stulbinančią energiją ir tikroviškumą. Užtikrindami absoliutų skaidrumą ir unikalų erdvinio bei laiko tikslumo lygį, „Valhalla“ sukūrė naują garso kokybės standartą.
Lyginant su 2001 m. pristatytais pirmosios kartos „Nordost Valhalla“, „Valhalla 2“ įdiegta patobulinta dviejų monogijų technologija apima 10 pasidabruotų 24 AWG deguonies neturinčių varinių laidininkų. Specialiai „Valhalla 2“ sukurtos jungtys, anot „Nordost“ specialistų, išsaugo signalo vientisumą ir perduoda daugiau muzikinių detalių. „Nordost“ atliekami tyrimai parodė, kad mechaniniai rezonansai turi daug didesnį poveikį kabeliams nei buvo manyta anksčiau. Šie rezultatai paskatino „Nordost“ atsisakyti plokščiojo lygiagrečių laidų išdėstymo ir pasirinkti apskrito skerspjūvio kabelį, kuriame atskiri laidininkai buvo apvynioti aplink tuščiavidurę šerdį. Pastaroji suteikė daugiau galimybių pasirinkti konstrukcijos elementus, kad būtų galima geriau slopinti mechaninius rezonansus.
Ankstesniuose elitiniuose „Nordost“ laiduose buvo naudojama „Mono-Filament“ sistema, kurioje mažo skersmens tefloninis FEP siūlas apvyniojamas aplink laidininką prieš išspaudžiant į tefloninį FEP vamzdelį – išlaikomas pastovus tarpas tarp laidininko ir vamzdelio. Trečiosios kartos „Nordost“ kabeliuose („Odin“ serija ir „Valhalla 2 References“) buvo įdiegti du pakeitimai. Viena iš jų – „Nordost“ „Dual Mono Filament“ sistema, kurioje ne vienas, o du tefloniniai FEP siūlai atskiria tefloninį vamzdelį nuo laidininko. „Dual Mono Filament“ dar labiau sumažina laidininkų kontaktą su dielektriniu vamzdžiu iki vos 15 proc. jo paviršiaus ploto. Antrasis pakeitimas – „Nordost“ perėjimas nuo kitų gamintojų jungčių (pvz., WBT RCA kištukų) prie originalių „Valhalla“ jungčių. „Nordost“ mokslinių tyrimų ir plėtros programoje akcentuojama, kaip svarbu kuo labiau sumažinti sūkurinių srovių susidarymą kabeliuose, ir kad reikia pradėti nuo jungčių. Taip „Nordost“ sukūrė „Holo:Plug RCA“, „XLR“ ir „Spade“ jungtis, kurios naudojamos „Valhalla 2“ modeliuose.
Pasikeitė ir „Nordost“ kabeliuose naudojamos medžiagos, tačiau daug mažiau nei struktūriniai pokyčiai. Laidininkų sidabro danga pastorėjo nuo 60 iki 85 µm. Siūlams ir vamzdeliams, supantiems atskirus laidininkus, tebenaudojamas teflonas. Vienintelis pakeitimas buvo „Val- halla 2 References“ ir kituose modeliuose pritaikytas labai grynas „Class 1.1“ eks- truzinis FEP siūlas. „The Absolute Sound“ ekspertas Jacobas Heilbrunnas „Valhalla 2“ tarpblokinius, kolonėlių bei maitinimo laidus testavo naudodamas įvairius stiprintuvus: „Balanced Audio Technology Rex II“, „Jadis JA88S“ ir „Ypsilon SET 100 Ul- timate“. Kiekvienu atveju sužavėjo „Nordost“ garso scenos gylis ir sklandus tonų balansas. Klausantis „Freiburg Baroque Orchestra“ atliekamų Carlo Philippo Emanuelio Bacho koncertų klavesinui, kuriuo grojo Andrea Staier, įrašytų CD plokštelėje, atrodė, kad „Valhalla 2“ be galo „cirkuliuoja“ visuose salės kampuose. Pučiamieji instrumentai skambėjo su visais atspalviais, o trombonai skleidė tankų, sodrų garsą, kurį itin sudėtinga atkurti bet kuriame įraše.
„Valhalla“ užtikrintai demonstravo tradicines „Nordost“ stiprybes. „Bethoveno“ „Archduke Trio“ įrašą fortepijonu atlieka Aleksandras Melnikovas su Isabelle Faust smuiku ir Jean-Guihen Queyras violončele. Fantastiškas pianistas Melnikovas groja restauruotu 1828 m. instrumentu. Atrodė, kad „Valhalla“ seka kiekvieną švelnesnio fortepijono skambesio niuansą, jau nekalbant apie išskirtinę atlikėjų sąveiką. Nė vienas stygos tonas nebuvo nukirptas, atrodė, kad kai kuriose crescendo muzika griausmingai skamba iš garsiakalbių. Klausantis tokių ištraukų muzika ne tik sužavi elektroniniu įrašu, bet ir pakylėja į aukštesnę būseną – gryną mėgavimąsi pačiu spektakliu, kupinu polėkio ir intelekto.
„Stereophile“ žurnalistas Brianas Damkrogeris pažymėjo, kad su „Valhalla 2“ jo sistema skambėjo geriau nei kada nors anksčiau. Visų rūšių muzikos įrašai atrodė pakylėti į aukštesnį lygį. Muzikantų partijos buvo ir tikslesnės, ir išraiškingesnės, o orkestrų kuriami garso peizažai apakino įmantrumu ir koloritu. Gitaros ir saksofono solo buvo švaresni, būgnai turėjo tikroviškesnį poveikį. Naudojant „Valhalla 2“, klausytojai atranda tiesioginį ryšį su muzika.
Nestebina, kad „Valhalla 2“ pagerino sistemos skaidrumą ir detalių raišką, nes šios savybės visada buvo būdingos „Nordost“ kabeliams, kaip ir greitis bei tikslumas. „Valhalla 2“ leidžia kitaip „pamatyti“ garso sceną ir suvokti kiekvieną kūrinį, aiškiau atpažįsta įrašo elementus ir pateikia daugiau informacijos apie tai, kas yra tarp ribų, skiriančių vieną mikrofoną nuo kito. Pavyzdžiui, klausantis „The Midnight Special“ iš „Creedence Clearwater Revival“ albumo „Willy and the Poor Boys“ (LP, Fantasy/Analogue Productions APP 8397-45), Johno Fogerty balsas neįtikėtinai skaidrus, o harmonizuoti chorų balsai nebuvo tokie aiškūs ar ryškūs, tačiau sukūrė labiau išsklaidy- tą balsų ir supančios erdvės vaizdą. Su „Valhalla 2“ balsai ir instrumentai skamba sodriau ir šilčiau. „Stereophile“ nuomone, iš visų „Valhalla 2 Reference“ kabelių sistemos didžiausios įtakos garsui turėjo 1 m tarpblokinis laidas su nebalansine RCA jungtimi.
Oskaro Petersono fortepijonas albume „Reunion Blues“ (LP, MPS MB-20908) demonstruoja, kad įdiegus „Valhalla 2“ visa informacija apie atstumą ir dydį buvo sufokusuota, sujungta ir užfiksuota vietoje ant scenos. Palyginti su „Valhalla“ ir kitų gamintojų kabeliais, „Valhalla 2“ perteikia skaidresnį garsą, be to, atskleidžia dar daugiau detalių, kurios puikiai supinamos į visumą. Natos, net kiekvienos natos komponentai, liejasi natūraliau. Ekspertų išvados „Valhalla 2 Reference“ kabeliai yra geriausi, kuriuos kada nors girdėjome, todėl sistema skamba geriausiai. „Valhalla 2“ užtikrina visą paketą: greitį, detalumą, skiriamąją gebą ir muzikalumą. „Nordost“ pasiekė puikių rezultatų – „Valhalla 2“ laidai pagerins kiekvienos garso sistemos skambesį. Investicijos į „Valhalla 2“ liniją tikrai nemažos (laidų orientacinės kainos – nuo 5000 iki 10000 eurų), tačiau ar įmanoma pinigais įvertinti tikrąjį muzikos žavesį?
Šaltinis – AUDIO&VIDEO